Mes esame pripratę, jog visas chirurgines pilvo organų ligas gydo bendrasis arba pilvo organų chirurgas. Tačiau Vakarų Europos patirtis yra kitokia – čia stengiamasi išskaidyti ligonius pagal įvairių pilvo ertmės organų ligas. Tai prasminga, nes įvairios virškinamojo trakto organų sistemos paklūsta kitokiems mechanizmams, tad tyrimo bei gydymo (operacijų) pobūdis yra skirtingas. Šio pasidalinimo rezultate tam tikros srities chirurgas gydo žymiai didesnį ligonių skaičių su ta ar kita liga, sukaupiama didesnė patirtis ir savaime suprantame gerėja teikiamo gydymo kokybė. Kuo gi užsiima koloproktologas?

Koloproktologas tiria, gydo bei operuoja visas storosios žarnos (tame tarpe ir tiesiosios žarnos) bei išeinamosios angos ligas. Ši sritis milžiniška. Yra paskaičiuota, jog kas antras žmogus per gyvenimą nors vieną kartą kenčia dėl ligos vadinamos hemorojumi epizodo. Nesunku įsivaizduoti, koks žmonių skaičius tokias problemas turi Lietuvoje. Trumpai apibūdinsiu pagrindines koloproktologines ligas.

Išeinamosios angos dažniausios bėdos – hemorojus, išangės įplėša ir išangės fistulė (arba pūlinys). Hemorojus – vadinamų hemorojinių kraujagyslių(venų) išsiplėtimas pasireiškia kraujavimu ir/arba skausmu išeinamos angos srityje. Kraujas kaip taisyklė pasirodo tuštinimosi pabaigoje, o hemorojinių mazgų uždegimą (ar trombavimąsi) provokuoja vidurių užkietėjimas, alkoholis bei tam tikra mityba. Išangės įplėša atsiranda įtrūkus išangės srities odai (pereinamai žarnos gleivinės ir odos sričiai), o kadangi kraujotaka šioje vietoje nėra pakankama, šis defektas neužgyja, žmogų dažniausiai vargina skausmas ir neretai kraujavimas tuštinantis. Išangės fistulė susidaro infekcijai patekus į išangės audinius, pasireiškia pūlingomis išskyromis, neretai skausmu ir net kraujavimu. Jeigu hemorojų ir išangės įplėšą galima išgydyti ir vaistais, tai išangės fistulę (ar pūlinį) gali išgydyti operacija. Svarbu tai, jog šios ligos pasireiškia panašiai, o gydymas yra visiškai skirtingas.

Išmatų nelaikymas dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus moterims (ypač jei buvęs gimdant tarpvietės plyšimas), bet gali būti bet kurio amžiaus žmogui po buvusių šios srities operacijų ar traumų. Žmogui nenorint ir nejaučiant, išmatos, skystos ar netgi kietos, pačios išeina per išeinamą angą sukeldamos labai didelį tokio žmogaus gyvenimo veiklos sutrikimą. Yra kelios neoperacinio gydymo galimybės, bet paprastai žmogų į normalų gyvenimą gali grąžinti tik operacija.

Tiesiosios žarnos iškritimas gali būti hemorojaus paseka, bet jei iškrenta visa tiesioji žarna, tai yra nulemiama kitų mechanizmų. Neretai žarnos iškritimą lydi išmatų nelaikymas. Operacija dažniausiai šią problemą išsprendžia visam laikui, operuojant per pilvą ar tiesiog iš išangės srities. Tiesiosios žarnos opa gali būti esant tiesiosios žarnos iškritimui ir be jo, dažnai pasireiškia kraujavimu. Gydymas taip pat dalimi atvejų chirurginis.

Jei žmogus retai ir apsunkintai tuštinasi, tokiu atveju tai priimta vadinti vidurių užkietėjimu. Atrodytų, jog tai yra viena liga. Tačiau taip nėra. Visų pirma, retas ir pasunkintas tuštinimasis gali būti persirgtos ligos paseka arba įgimtos ligos paseka, tad gali pasireikšti ir jaunam žmogui, ir pagyvenusiam. Be to, žmogus gali sunkiai tuštintis dėl tam tikros tiesiosios žarnos būklės, kuomet storoji žarna veikia normaliai. Kalbant apie vidurių užkietėjimą bendrai, jis nesunkiai kaip taisyklė gydomas vaistais, bet nors ir nedidelė dalis ligonių, bet operacijos neišvengia. Svarbu tai, jog kadangi skiriasi vidurių užkietėjimo priežastys, skiriasi ir operacijos. Neteisingai parinkus operaciją, ligonį tos pačios problemos kankina ir po jos.

Keičiantis šiandieninio Lietuvos gyventojo mitybai, keičiasi ir daugėja kai kurių ligų – storosios (ir tiesiosios) žarnos vėžio bei polipų, uždegiminių žarnyno ligų, storosios žarnos divertikuliozės. Divertikulai yra storosios žarnos sienelės išvaržos – tiriant rentgenologiškai atrodo tarsi šalia storosios žarnos esančios pūslelės. Liga gydoma medikamentais, ir tik esant komplikacijai – kraujavimui ar prakiurimui – reikalinga skubi ar planinė operacija. Uždegiminės žarnyno ligos (dažniausiai opinis kolitas ir Krono liga) pasireiškia viduriavimu, svorio kritimu, krauju išmatose, skausmais pilve. Būtina teisingai nustatyti diagnozę ir laiku taikyti reikiamą gydymą, kad galima būtu išvengti komplikacijų, o neretai ir operacijos. Opinis kolitas, ypač ilgai sergant, kai kuriems ligoniams linkęs supiktybėti.

Storosios žarnos (tiesiosios žarnos) polipai ir vėžys turi neabejotiną ryšį. Manoma, jog daugeliu atveju pirma atsiranda polipas, kuris paprastai nepasireiškia skundais, o po eilės metų iš jo išauga vėžys. Dėl to polipus reikia šalinti laiku, o tokį ligonį tirti profilaktiškai kas 3 – 5 metai. Storosios (tiesiosios) žarnos vėžio atvejų skaičius kasmet Lietuvoje auga 3-6 procentais. Svarbu tai, jog jis neturi jokių jam vienam būdingų skundų. Dažniausi – kraujas išmatose, vidurių pūtimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, svorio kritimas. Labai svarbu paminėti, jog jeigu bendrai vėžys skamba tarsi mirtina liga, tai laiku diagnozavus būtent storosios (tiesiosios) žarnos vėžį, pilnai galima išgydyti du trečdalius ligonių. Be to, dabar naudodami naują operaciją tiesiosios žarnos vėžiui gydyti, dar daugiau ligonių galime išgelbėti nuo šios baisios ligos. Ir pabaigai reikia tik pridurti, jog kas 10 ligonis, susirgęs storosios (tiesiosios) žarnos vėžiu yra jį paveldėjęs, ir yra būdų padėti šios ligos išvengti jo palikuonims.

N. Samalavičius, med. m. dr.
Lietuvos Polipozės Registro vadovas
Chirurgas, koloproktologas, endoskopuotojas